Europos Humanitarinis Universitetas icon

Europos Humanitarinis Universitetas



Смотрите также:
Europos Humanitarinis Universitetas...



страницы:   1   2   3
скачать
Vilniaus Dailės Akademija

Europos Humanitarinis Universitetas


Victor Martinovich


Vitebsko avangardas (1918-1922):

socialinis ir kultūrinis kontekstas ir meno kritika


Daktaro disertacijos santrauka

Humanitariniai mokslai,

Menotyra (03 H), Meno istorija (H 310)


Vilnius 2008


Disertacija rengta 1999-2003 Minsko valstybiniame universitete, 2005-2007 Europos humanitariniame universitete (Vilnius) ir 2007-2008 Vilniaus Dailės Akademijoje.


Disertacija ginama eksternu


Mokslinė konsultantė:

Dr. (hp) Laima LAUČKAITĖ SURGAILIENĖ (Kultūros, filosofijos ir meno institutas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).


Menotyros mokslo krypties taryba:

Pirmininkė:

Doc. dr. (hp) Giedrė JANKEVIČIŪTĖ (Kultūros, filosofijos ir meno institutas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H)


Nariai:

Dr. Jolanta Širkaitė (Kultūros, filosofijos ir meno institutas, humanitariniai mokslai, menotyra,

04 H);

Dr. Dalia RAMONIENĖ (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H);

^ Prof. dr. Ryhor MINIANKOU (Europos humanitarinis universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija 01 H);

Doc. dr. Alexander LISOV (Vitebsko valstybinis universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H)


Oficialiosios oponentės:

Doc. dr. Natalija ARLAUSKAITĖ (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H)

^ Doc. dr. Rasutė ŽUKIENĖ (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra,

03 H).


Disertacija bus ginama 2008 m. birželio 27 d. 14:00 val. viešame Menotyros mokslo krypties tarybos posėdyje, kuris vyks Vilniaus dailės akademijos Posėdžių salėje.


Adresas: Maironio g. 6, LT-01124, Vilnius, Lietuva.

Tel.: (370) 5 210 54 56, fax.:(370) 5 210 54 44; e-mail: ieva.pleikiene@vda.lt


Disertacijos santrauka išsiųsta 2008 m. gegužės 27 d.


Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus Dailės Akademijos, Europos humanitarinio universiteto ir Kultūros, filosofijos ir meno instituto bibliotekose.


^ Vilnius Academy of Arts

European Humanities University


Victor Martinovich


Vitebsk Avant-Garde (1918-1922):

Social and Cultural Context and Art Criticism


Summary of Doctoral Dissertation

Humanities, Art Criticism (03 H)

Art History (H 310)


Vilnius 2008


The research was carried out at Minsk State University 1999-2003, European Humanities University (Vilnius) 2005-2007 and Vilnius Academy of Arts 2007-2008.


External defense


^ Scientific consultant:


Dr. (hp) Laima LAUČKAITĖ SURGAILIENĖ (Institute of Culture, Philosophy and Art, Humanities, Art Criticism, 03 H).


The dissertation is defended at the Council of Scientific field of Art Criticism at Vilnius Academy of Arts:


Chair-person:

assoc. prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė (Institute of Culture, Philosophy and Art, Humanities, Art Criticism, 03 H)

Members:

Dr. Jolanta Širkaitė (Institute of Culture, Philosophy and Art, Humanities, Art Criticism, 03 H)

^ Prof. Dr. Ryhor MINIANKOU (European Humanities University, Humanities, Philosophy, 01 H);

Dr. Dalia RAMONIENĖ (Vilnius Academy of Arts, Humanities, Art Criticism, 03 H)

Assoc. Prof. Dr. Alexander LISOV (Vitebsk State University, Humanities, Art Criticism, 03 H)


^ Official opponents:

Assoc. Prof. Dr. Natalija ARLAUSKAITĖ (Vilnius University, Humanities, philology, 04 H)

Assoc. Prof. Dr. Rasutė Žukienė (Vytautas Magnus University, Humanities, Art Criticism, 03 H)


The public defence of the doctoral dissertation will be held at 2:00 pm on 27th June 2008 at the public session of the Council of Scientific field of Art Criticism in the Conference Hall of Vilnius Academy of Arts.


Address: Maironio Str. 6, LT-01124, Vilnius, Lithuania.

Tel.: (370) 5 210 54 56, fax.:(370) 5 210 54 44; e-mail: ieva.pleikiene@vda.lt


The Summary of the doctoral dissertation was sent out on May 27, 2008.


Dissertation is available at Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, and the libraries of Vilnius Academy of Arts, European Humanities University, Institute of Culture, Philosophy and Art.


^ Вильнюсская академия искусств

Европейский гуманитарный университет


Виктор Мартинович


Витебский авангард (1918-1922): социокультурный контекст и художественная критика


Автореферат докторской диссертации

Гуманитарные науки, искусствоведение (03 H)

История искусств (H 310)


Вильнюс 2008


Исследование было выполнено в Белорусском государственном университете в 1999-2003 годах, Европейском гуманитарном университете (Вильнюс) 2005-2007 годах и Вильнюской академии искусств 2007-2008 годах.


Защита экстерном


^ Научный консультант:

Др. (хб) Лайма Лаучкайте-Сургалиене (Институт культуры, философии и искусства, гуманитарные науки, искусствоведение 03 H).


Диссертация будет защищaться на заседании совета по защите в области художественной критики в Академии искусств Вильнюса:


Председатель:

Доц. др. (хб) Гедрe Янкевичуте (Институт культуры, философии и искусства, гуманитарные науки, художественная критика 03 H).


^ Члены:

Др. Йoлантa Ширкайте (Институт культуры, философии и искусства, гуманитарные науки, искусствоведение 03 H)

Проф. др. Григорий Миненков (Европейский гуманитарный университет, гуманитарные науки, философия, 01 H);

^ Др. Далия Рамониене (Вильнюсская академия искусств, гуманитарные науки, искусствоведение 03 H)

Доц. др. Александр Лисов (Витебский государственный университет, гуманитарные науки, искусствоведение 03 H)


^ Официальные оппоненты:

Доц. др. Наталия Арлаускайте (Вильнюсский университет, гуманитарные науки, филология, 04 H)

Доц. др. Расуте Жукене (Университет Витавта Великого, гуманитарные науки, искусствоведение 03 H).


Публичная защита докторской диссертации состоится в 14.00 27 июня 2008 года на открытом заседании Совета по защите в области художественной критики в конференц-зале Вильнюсской академии искусств.


Адрес: Вильнюс, ул. Маиронио, 6, LT-01124, Вильнюс, Литва.

Тел.: (370) 5 210 54 56, fax.:(370) 5 210 54 44; e-mail: ieva.pleikiene@vda.lt


Автореферат докторской диссертации был разослан 27 мая 2008 года.


Диссертация доступна в Национальной библиотеке Литвы им. Мартина Мажвидаса, библиотеках Вильнюсской академии искусств, Европейского гуманитарного университета, Института культуры, философии и искусства.


^ Vitebsko avangardas (1918-1922):

socialinis ir kultūrinis kontekstas ir meno kritika


Autoreferatas


ĮVADAS


Analizuojamos problemos mokslinis pagrindimas

1918-1922 m. Vitebske buvo dvi dailininkų grupės: M. Šagalo grupė (M. Šagalas, I. Mazelis, L. Zevinas, S. Judovinas, L. Leitmanas, M. Kuninas ir kiti) ir „Unovis“ grupė (K. Malevičius, El Lisickis, N. Koganas, D. Jakersonas, V. Jermolaeva, I. Čašnikas, A. Veksleris, L. Judina, B. Ceitlinas ir kiti). Dailininkai dirbo M. Šagalo įkurtoje Liaudies dailės mokykloje. Jų veiklą priimta vadinti „Vitebsko mokykla“, „Vitebsko avangardu“, „Vitebsko renesansu“. Be metodologinio (dėstymas, dirbtuvių organizavimas), teorinio (traktatai apie meno problemas) ir, ypatingai, tapybos palikimo, jie paliko dar vieną mažai tyrinėtą pėdsaką – kritinį. Dailininkai rašė straipsnius į laikraščius ir žurnalus, kuriuose stengėsi paaiškinti, kaip jie supranta dvasinę ir estetinę revoliuciją, dėstė savo požiūrius į aktualias to laikotarpio problemas. Jie leido almanachus ir brošiūras, bandydami išpopuliarinti savo poziciją, Vitebsko laikraščiai kvietė piešti iliustracijas. Jų veiklą įdėmiai stebėjo visuomeninė politinė ir specializuota Vitebsko spauda, kuri skirtingais etapais skirtingai reagavo į Liaudies dailės mokyklos dirbtuvių darbą, į baigiamuosius jos mokinių darbus, į futuristines eitynes, rengiamas šios mokyklos dėstytojų.


^ Tyrimo objektas ir dalykas

Tyrimo objektas yra kritiniai atsiliepimai apie „Vitebsko mokyklos“ atstovų veiklą, publikuoti 1918-1922 m. Vitebsko laikraščiuose ir žurnaluose, santykiai, susiklostę tarp kritikų ir dailininkų avangardistų, o taip pat pačių dailininkų kritiniai „naujosios dailės“ problemų įprasminimo principai.

Tyrimo dalykas – kritiniai straipsniai, publikuoti žurnaluose ir almanachuose: „Искусство“, „Школа и революция“, „Уновис“; laikraščiuose: „Известия Витебского губернского совета крестьянских, рабочих, красноармейских и батрацких депутатов“, „Известия Витебского губисполкома советов ученических депутатов“, „Витебский листок“, „Окна РОСТА“, „Просвещение и культура“, „Юный творец“, „Белорусский этнограф“, „Записки Витебского пролетарского университета культуры“, leidiniai skirti atspindėti K. Malevičiaus ir M. Šagalo dailininkų grupių veiklą.

Šio disertacinio darbo tyrimo dalykui reikia priskirtini laikraščių, žurnalų, brošiūrų ir pačių dailininkų išleistus straipsniai, susiję su „proletarinio“ ir „naujojo“ meno problematika.


^ Tyrimo tikslas ir uždaviniai

Šio tyrimo tikslas – nustatyti Vitebsko dailės avangardo atstovų ir 1918-1922 metų Vitebsko meno kritikos sąveikos principus.

Iškeltas tikslas buvo realizuojamas sprendžiant šiuos uždavinius:

  1. Ištirti Vitebsko avangardistų kritinį palikimą, jų veiklos Vitebske periodu.

  2. Nustatyti avangardinės dailės reprezentacijos ypatumus kritiniuose K. Malevičiaus „Unovis“ ir M. Šagalo dailininkų grupių straipsniuose.

  3. Nustatyti dvi kryptis „Vitebsko mokykloje“ (t.y., K. Malevičiaus ir M. Šagalo grupių) kaip kūrybinių bendruomenių, savo kritiniuose straipsniuose siūlančių skirtingus požiūrius į dailę.

  4. Nustatyti santykių tarp Vitebsko avangardistų ir meno kritikos periodus.

  5. Charakterizuoti tendencijas, kaip Vitebsko laikraščiai informavo apie Liaudies dailės mokyklos veiklą skirtingais etapais.

  6. Atskleisti prieštaravimus, kilusius tarp dailininkų ir Vitebsko kritikos 1918-1922 metais ir nustatyti santykius tarp valdžios ir avangardo vėlesniais metais SSRS.



^ Analizės metodologiniai principai

Kadangi šio darbo probleminis laukas apima kelias disciplinas: meno istoriją, žurnalistikos istoriją, meno teoriją, iš dalies semantiką (darbas su reprezentacija), todėl tyrimui buvo pasirinkta tarpdisciplininė prieiga. Kadangi tyrimas nebuvo sugalvotas kaip teorinis, o jo uždavinys yra susisteminti ir įtraukti į mokslo tyrimus mažai tyrinėtus tekstus apie „Vitebsko mokyklą“, bei nustatyti jų vietą šio reiškinio istorijoje, todėl pirmenybė buvo teikiama meno istorijos metodologijai ir iš dalies istorinės kultūrinės rekonstrukcijos metodui.


^ Mokslinis naujumas ir gautų rezultatų reikšmė

Didelė dalis straipsnių apie grupę „Unovis“ ir M. Šagalo grupę analizuojami pirmą kartą. Negana to, jei pačių avangardistų leidiniai, išvežti į Rusiją, dabartiniu momentu yra susisteminti ir juos tyrinėti paprasta, tai 1918-1922 metų Vitebsko laikraščių ir žurnalų medžiaga, likusi Baltarusijos respublikoje, išskirstyta po archyvus, kurių dalis ir šiandien yra uždari. Laikraštis „Витебский листок“, kuriame spausdinama pagrindinė „Vitebsko mokyklos“ polemikos dalis, o taip pat vienas iš penkių M. Šagalo straipsnių apie „naująją dailę“, nenurodyti 1918-1920 metų Vitebsko spaudos rubrikatoriuose, taip pat jie nėra nurodyti A. Podlipskio monografijos „Periodinė Vitebsko spauda“ skyriuje „Periodinių leidinių, išėjusių Vitebske nuo 1917 iki 1941 metų, sąrašas“.

Vienintelis dokumentinis patvirtinimas, kad šis laikraštis apskritai egzistavo –ikikarinių periodinių leidinių, saugomų Prezidentinėje bibliotekoje Retų knygų fonde, sąrašas.

Baltarusijos respublikos Prezidentinės bibliotekos Retų knygų fondas – vienas iš riboto prieinamumo archyvų, į kurį išduodamas vienkartinis leidimas pagal valstybinių žinybų užklausą. Šio tyrimo autoriaus darbas su šio archyvo laikraščių medžiaga, ypač įskaitant vienintelį likusį Minske „Витебский листок“ egzempliorių, pabrėžia atlikto darbo mokslinį naujumą ir vertingumą.

Surinkta laikraščių ir žurnalų medžiaga įrodo, kad gubernijos spaudos atsiliepimai įvairiu metu buvo nevienodai reikšmingi ir prieštaringi, kas griauna meno istorijoje susiklosčiusį įsitikinimą apie tai, kaip buvo kuriami santykiai Vitebske 1918-1922 metais tarp kritikų ir kritikuojamųjų.

Palygintų publikacijų pagrindu įrodyta, kad kritinių atsiliepimų tono pokytis Vitebsko laikraščiuose buvo susijęs su analogiškais procesais Maskvos spaudoje.

Buvo rasti straipsniai, žymintys lūžio tašką nuo giriančiųjų atsiliepimų į kritikuojančius. Tai leido iš naujo pažvelgti į spaudos ir avangardistų santykius.

Susisteminti duomenys apie avangardo epochos Vitebsko laikraščius.

Nustatytas leidinių ir autorių ratas, reguliariai nušviečiančių avangardistinių grupių veiklą.

Ištirti santykiai tarp M. Šagalo ir K. Malevičiaus dailininkų grupių, išryškinti jų požiūrių skirtumai į dailę, išsakyti kritiniuose laikraščių ir žurnalų straipsniuose.

Tyrimo rezultatai praplečia įsivaizdavimą apie dailės kritiką 1918-1922 metais Vitebske, paaiškina mechanizmų, reiškinių, procesų, vykusių šioje aplinkoje, esmę ir kelia temas bei uždavinius naujiems tyrimams.


^ Disertacijos rezultatų aprobacija

Rengiant disertacinį darbą autorius dalyvavo tarptautinėse konferencijose, rengiamose Gardino universitete, Baltarusijos valstybiniame universitete, Baltarusijos menų akademijoje, Europos humanitariniame universitete ir Vilniaus aukštosiose mokyklose. Publikuoti 8 straipsniai Baltarusijos ir Lietuvių akademiniuose žurnaluose.

^ Problemos analizė. Literatūra ir šaltiniai

Vitebsko dailės mokyklos tema ilgą laiką buvo draudžiama sovietinėje meno istorijoje. Kadangi nušalinus kairiųjų pažiūrų dailininkus nuo meno valdymo 1921 metais, daugelis jų patyrė represiją, kai kurie iš dirbusių Vitebske buvo ne vieną kartą suimti (K. Malevičius), kiti baigė gyvenimą lageriuose (1938 m. Karagande buvo įvykdyta bausmė V. Jermolevai), jų kūrybą buvo tabu tyrinėjimui.

M. Šagalo rato dailininkai ir „Unovis“ sąjungos nariai buvo arba išbraukiami iš miesto porevoliucinės dailės istorijos, arba aštriai kritikuojami. Dėl to 1955 m. M. Kacaras knygoje „Vaizduojamasis Sovietinės Baltarusijos menas“ iniciatyvą sukurti Liaudies menų mokyklą Vitebske priskyrė „partinėms organizacijoms“ (Изобразительное искусство Советской Белоруссии. Минск, 1955, p. 151-152), o 1959 m. P. Liutorovičius tvirtino, kad M. Šagalas yra „vergiškos priklausomybės nuo Vakarų Europos smunkančios, buržuazinės kultūros“ simbolis (Искусство Советской Белоруссии. Минск, 1959. P. 87.).

Išimtys iš šios taisyklės (kai „Vitebsko mokyklos“ atstovų kūryba nutylima ar apjuodinama) 1950 - 1970 metais buvo du žurnalų straipsniai: I. Abramskovo „Tai buvo Vitebske“ (Это было в Витебске. //„Искусство“, 1964) ir I. Erenburgo „Apie Marką Šagalą“ (О Марке Шагале. //Декоративное искусство СССР“, 1967).

Nepadėjo pašalinti tabu nuo Vitebsko avangardistų vardo ir M. Šagalo vizitai į SRSS 1973 ir 1975 metais. 1974 metais BSSSR išėjo L. Dobrovo monografija „XIX – XX a. Baltarusijos tapyba“, kurioje M.Šagalas buvo pavadintas žmogumi „pažeidusiu ryšį su realistine tradicija mene“ (Живопись Белоруссии XIX – начала XX в. Минск, 1974. P. 45).

Iki pat 1980-ųjų vidurio Vitebsko avangardistai daugiausiai buvo užsienio tyrimu objektu. Išvardinsime „Vitebsko mokyklos“ temai artimiausius tyrimus. Tai R. Apter-Gabrielio knyga (Apter-Gabriel R. ^ Tradition and revolution. The Jewish Rennaisance in Russian Avant-Garde Art 1912-1928. Jerusalem, 1987), susijusi su sovietinės žydų dailės paroda Izraelyje. Joje koncentruojamasi į žydų avangardistų, kurių didžioji dalis dirbo Vitebske, 20 amžiaus antro ir trečio dešimtmečių kūrybinio kelio rekonstrukciją. K. Malevičiaus, E. Lisickio, L. Zevino ir M. Kunino gyvenimo detalės (tiesa, vėliau daug kartų dubliuotos rusiškoje specializuotoje literatūroje) yra pateiktos 700 lapų albume (The great Utopia. The Russian and Soviet avant-garde 1915-1932. New-York, 1992), kuris yra rusų, vokiečių ir amerikiečių dailėtyrininkų bendro darbo rezultatas.

Jau tapęs klasikiniu sovietinio meno tyrimu yra amerikiečiu P. Sekločio ir I. Meado monografija (Sjeklocha P., Mead I. ^ Unofficial art in the Soviet Union. Los Angeles, 1967). Nepaisant to, kad tyrimo dėmesys čia nukreiptas nuo 1920-ųjų metų į 1950-uosius, nuorodos į M. Šagalo, K. Malevičiaus ir kitus Vitebsko dailininkus pateikiamos nuolat. Vitebsko laikų M. Šagalo spalvų sistema ir estetinė paradigma analizuojama dalyje „Neoficialaus meno rėmai“, daugiausiai skirtoje dailininkui A. Kaplanui, išeiviui iš Rogačevo, Baltarusijos.

Anglų tyrimas (Tolstoy V., Bibikova I., Cooke C. ^ Street art of the revolution. Festivals and celebrations in Russia 1918-33. London, 1990) skirtas gatvių švenčių estetikai apskritai ir iš dalies Vitebsko festivalių estetikai tirti.

Tyrimas „Menas gyvenime: rusų konstruktyvizmas 1514-1932“ (Art into life: Russian Constructivism 1914-1932. Seattle, 1990.) skirtas sovietiniam konstruktyvizmui tyrinėti, į kurio kontekstą buvo įrašyta El Lisickovo veikla.

Amerikiečių tyrinėtojo R. Williamso monografijoje (Williams R. ^ Artists in revolution. Portraits of the Russian avant-garde 1905-1925. Indiana, 1977) tyrinėjama politinė laikraščių satyra, kurios sukūrimui įtakos turėjo dailininkai, aptariami mūsų tyrime, o taip pat K. Malevičiaus suprematizmo „ketvirto matmens teosofija“.

J. Sharpas knyga (Sharp J. ^ Russian modernism between East and West. London, 2006) analizuoja dvi rusų avangardo paradigmas – vakarietišką, paveldėtą iš prancūzų ir italų, ir savitą, semiančią metodus iš liaudies tradicinės dailės, ypač „luboko“.

I. Golomštoko tyrimas (Golomshtock I. ^ Totalitarian art in the Soviet union. London, 1990), kurio dalyje „Tarp modernizmo ir totalinio realizmo“, pasakojama apie A. Zinovjevo kalbą 1919 metais, kai jis pakvietė „padėti galą futurizmui“, padeda suprasti šiame disertaciniame tyrime nagrinėjamo „didžiojo lūžio“, įvykusio 1919 metų kovą tarp Vitebsko avangardo ir gubernijos laikraščių, priežastis.

Monografija „Rusų menas ir Vakarai“ (^ Russian art and the West. Sudar. R. Blakesley, S. Reid. Illinois, 2007) yra išsamiausiais ir šiuolaikiškiausias bandymas dabartiniais laikais teoriškai apmąstyti rusų avangardą apskritai ir „Vitebsko mokyklos“, kaip jo dalį. Tai įvairių autorių straipsnių rinkinys. Ypač daug apie Vitebsko fenomeną kalbama A. Hiltono straipsnyje „Šventė kolūkyje“, kuris skirtas aprašyti patirtį, kaip sovietinė valdžia skleidė socialinį realizmą dailėje, kaip „kovojo su futuristais“ ir impresionizmu kaip vienintele ne „socialine realistine“ daile, kuriai buvo leista egzistuoti po 1924 metų.

Apskritai, šiuolaikinę literatūrą anglų kalba apie „Vitebsko mokyklą“ galima apibūdinti kaip tam tikrą antrinį medžiagos pateikimą. Neturėdami priėjimo prie Vitebsko archyvų, tyrinėtojai rėmėsi savo rusakalbių kolegų tyrimais, koncentruodamiesi į medžiagos, surinktos rusų ir baltarusių tyrinėtojų, konceptualizaciją.

Požiūris į „Vitebsko dailės mokyklos“ atstovus tėvynėje prasidėjo keistis nuo 1987 metų. „Огонек“ publikavo A. Voznesenskio esė „Šagalo Gala“, kurioje jis reikalavo įkurti Vitebske dailininko muziejų. Tais pačiais metais žurnalas „В мире книг“ pradėjo publikuoti ištraukas iš prancūziškos dailininko knygos „Mano gyvenimas“. Žurnalai „Творчество“ ir „Искусство“ atspausdino D. Sarabjanovo., A. Kamenskovo, M. Lermano straipsnius.

1987 metais Baltarusijos respublikoje tyrimai apie Vitebsko avangardą vis dar buvo slopinami sovietinių partinių organų ir institucijų, kurios administravo mokslą. 1987 metų birželio 18 dieną Minsko miesto komiteto BKP plenume BSRS Mokslų akademijos profesorius V. Bovšas pasisakė prieš „rėksmingą kampaniją, susijusią su dailininko modernisto Šagalo 100-mečiu“ Vitebsko inteligentijos aplinkoje, konstatuodamas, kad „moralistų šviesoforai visiškai užgeso“. Galutinai požiūris į šią temą Vitebsko avangardo gimtinėje pasikeitė tik 1991 metais, kai pradėti publikuoti tematiniai straipsniai žurnaluose „Спадчына“ ir „Мастацтва“, laikraštyje „Культура“.

1988 metais prie „legalizuotų“ tyrimams dailininkų buvo prisijungtas K. Malevičius: buvo publikuotas E. Kovtuno straipsnis apie pridėtinio elemento teoriją tapyboje, D. Sabjanovo apie Malevičiaus vietą 1920-ųjų metų dailėje ir A. Šatskio - apie K. Malevičiaus Vitebsko metus.

Tačiau nepaisant intensyvių dailininkų, dirbusių Vitebske 1918-1920 metais, kūrybos tyrinėjimų, Vitebsko periodas kaip atskiras fenomenas, tam tikra savarankiška „mokykla“ buvo tiriamas kur kas mažiau. Dažniausiai M. Šagalo ratas ir sąjunga „Unovis“ buvo įrašomi į bendrą rusiško avangardo kontekstą. 1990-ųjų metų viduryje daug dėmesio „Vitebsko mokyklos“ įteisinimui skyrė tyrinėtojai B. Krepakas, A. Lisovas, A. Šatskis. Vitebsko avangardą kaip savarankišką dailės reiškinį įprasminti padėjo 1996 metais išleistas „Šagalo rinkinys“ – surinkta į vieną rinkinį mokslinių konferencijų, taip vadinamų „Šagalo dienų“, vykusių Vitebske 1991 – 1995 metais, medžiaga.

Nepaisant N. Apčinskos (Апчинская Н. ^ Марк Шагал: графика. Москва, 1990. Апчинская Н. С. Марк Шагал. Портрет художника. Москва, 1995), D. Sarabjanovo (Сарабьянов Д. Неизвестный русский авангард. Москва, 1992), A. Šatskio (Шатских А. Сарабьяов Д. Казимир Малевич. Живопись. Теория Москва, 1993. Шатских А. Гоголевский мир глазами Марка Шагала. Витебск, 1999, Н. Харджиева (Харджиев Н. Статьи об авангарде. Москва, 1997), P. Mituričio (Митурич П. Записки сурового реалиста эпохи авангарда. Дневники. Письма. Воспоминания. Статьи. Москва, 1997) ir kitų monografijų kiekio, iki 2001 metų buvo tik viena knyga, specialiai skirta „Vitebsko mokyklai“ – G. Kazovskio tyrimas „Vitebsko dailininkai. Jehuda Penas ir jo mokiniai“ (Казовский Г. Художники Витебска. Иегуда Пэн и его ученики. Москва, 1993). Dvi Vitebsko tyrinėtojo A. Podlinskio brošiūros „Васильковые годы Марка Шагала“ (Витебск, 1997) и „Витебские адреса Марка Шагала“ (Витебск, 2000), nors ir atskyrė „Vitebsko dailės mokyklos“ atstovus nuo rusų avangardo gyvenimo, bet nepretendavo į išsamų ir rimtos apimties tyrimą, todėl, vargu, ar galėjo padėti ištirti temą.

2001 metais pasirodė pats didžiausias iš dabartiniais laikais esančių Vitebsko aplinkos tyrimų, A. Šatskio knyga „Vitebskas. Dailės gyvenimas. 1918-1922“ (^ Витебск. Жизнь искусства. 1918-1922. Москва, 2001). Šioje iliustruotoje monografijoje buvo surinkti daugybė faktų apie šią problemą. Vis dėlto joje nebuvo įvado ir išvadų, mokslinių ir metodologinių instrumentų, literatūros sąrašo.

Postūmį nagrinėti šią temą davė 2003 metais išleistas A. Krusanovo monografijos „Rusiškas avangardas“ („^ Русский авангард. Санкт-Петербург, 2003) antras tomas, kurio 440 puslapių buvo skirti „Rusijos dailei provincijoje“. Vitebskui skirtame skyriuje skrupulingai atkuriami įvykiai, renginiai ir konfliktai, susiję su Liaudies dailės mokykla. Pagal savo žanrą skyrius primena trumpą apžvalgą, nušviečiančią tas mokyklos egzistavimo puses (ypač apie M. Šagalo ir K. Malevičiaus opoziciją), kurios liko už dėmesio ribų A. Šatskio knygoje „Vitebskas. Dailės gyvenimas“.

2007 metais buvo išleista prancūzų dailėtyrininkės K. Le Fol knyga „Vitebsko dailės mokykla“ (^ Витебская художественная школа. Минск, 2007) rusų kalba. Šio tyrimo dėmesys nukreiptas į žydų kultūrą Vitebske. Apibendrindama faktus, susijusius su Vitebsko dailės mokykla, pateikdama biografinius duomenis apie jos atstovus, autorė aprašo „žydų kultūros apibrėžimo Vitebsko pavyzdžiu“ problematiką.

Tačiau nei vienas iš šių tyrimų, nei vienas tyrinėtojas, tyręs „Vitebsko mokyklą“ nenagrinėjo šio reiškinio per medijų (žiniasklaidos) aspektą. Dailininkų ir kritikų santykių tema buvo tyrimų dėmesio periferijoje.

Nežiūrint į tai, kad monografijos „Vitebsko dailės mokykla“ priede yra publikuojami M. Šagalo fragmentiški straipsniai, pats K. Le Fol tyrimas, kaip buvo minėta, skirtas daugiau Vitebsko dailės konstravimui žydų atgimimo kontekste. Publikacijos faktas demonstruoja pribrendusią būtinybę ištirti avangardistinių grupių ir 1918-1922 metų Vitebsko laikraščių santykių temą, bet ne daugiau. Tyrimų, pretenduojančių ištirti dialogo problematiką tarp kritikų ir dailininkų porevoliuciniame Vitebske, neatsirado.

Iš kitos pusės, monografijos skirtos šio periodo Vitebsko žurnalistikos istorijai (pavyzdžiui, ^ Печать Белоруссии в период завершения социалистической реконструкции народного хозяйства республики, (1935-1937). Минск, 1960), „Периодическая печать Витебска“ A. Podlinskio (Витебск, 2002)) dėl įvairių priežasčių, taip pat ir politinių, apskritai ignoruoja avangardo egzistavimą Vitebske tuo periodu. Todėl šis disertacinis tyrimas yra pirmas bandymas susisteminti kritinius atsiliepimus, pasirodžiusius Vitebsko gubernijos laikraščiuose ir žurnaluose.


^ DISERTACIJOS STRUKTŪRA IR TYRIMO REZULTATAI


Disertaciją sudaro bendra charakteristika, įvadas, trys dalys ir pabaiga su išvadomis, suformuluotomis pagal tyrimo rezultatus. Bendroje charakteristikoje pateikiamas mokslinis tyrimo pagrindimas (aprašoma metodologija, sukonkretinamas tikslas ir uždaviniai, tyrimo objektas ir dalykas, pateikiama literatūros apžvalga), įvade pateikiama trumpa 1918-1920 metų Vitebsko problematikos apžvalga.

^ 1 dalis. „Naujosios dailės“ kontūrai kritiniuose ir teoriniuose Vitebsko periodo dailininkų straipsniuose.

„Vitebsko mokyklos“ dailininkai teorinėse ir kritinėse paieškos periodinėje spaudoje ir savo almanachuose gilinosi į šias temas: naujos, revoliucinės dailės kontūrai; tikro proletarinio dailininko vaidmens nustatymas; politinės revoliucijos paplitimas dailėje; spalvų semantika.

M. Šagalas į šiuos klausimus atsakinėjo taip: revoliucinis menas yra mažumos menas, nesuprantamas piliečiams. Tam, kad žiūrovas pradėtų suprasti vizualinius eksperimentus, vykstančius gatvėse per revoliucines šventes, jam reikia ateiti į Liaudies dailės mokyklos dirbtuves, „stropiai mokytis ir dirbti“. Proletarinė dailė, pagal M. Šagalą, tai dailė neprieinama proletarams, bet kilusi iš proletarų, „dailininkų iš liaudies“. Kitos temos, kurias M. Šagalas aptarė spaudoje: trūkumas administracijos kontroliuojamo sostinės dailininkų siuntimo į provinciją agitaciniais ir šviečiamaisiais tikslais, kvietimas „netrukdyti“ dailininkų veiklai.

K. Malevičius atskleidė visas šias temas iš kitos pusės. Nėra socialinio matmens jo teorinėse paieškose. Jis nevartoja sąvokos „proletarinis dailininkas“ ir neigia tokią sąvoką kaip „dailininkas“, lygiai taip pat kaip ir „tapyba“. Kaip „revoliucinę“ ar „naują“ dailę K. Malevičius suvokia ne politinės revoliucijos dailę, bet „pasaulinės menų revoliucijos“ dailę. K. Malevičius nesibodi tuo, kad suprematizmas yra „mažumos“ dailė. Atvirkščiai, apdovanoja šią mažumą tam tikromis „mesijinėmis“ konotacijomis. Dailininko funkcija, pasak K. Malevičiaus, yra „kurti naują“, o ne kopijuoti gamtą. Todėl dailininkas turi atsisakyti trimatės pasaulio reprezentacijos, suteikti paprasčiausioms geometrinėms formoms teisę „savarankiškam gyvenimui“ ir „individualiam egzistavimui“. Vitebsko periodu įvyko K. Malevičiaus spalvų sistemos įforminimas, kristalizavosi dvi pagrindinės ir viena papildoma spalvos: balta, juoda ir raudona. Balta K. Malevičiui – „visko“, begalybės, visatos lango personifikacija, juoda – niekas, tuštuma, raudona – spalvos kaip tokios simbolis, visų likusių spektro niuansų ekvivalentas.

Stulbinančiai skyrėsi priežastys, kodėl M. Šagalas ir K. Malevičius rašė į laikraščius ir almanachus. Jei matyti M. Šagalo ketinimas panaudoti laikraščių tribūną išspręsti problemas, kilusias jo vadovaujamai mokyklai, nukreipti nuo savęs kritiką, tai K. Malevičius užsiėmė grynu teoretizavimu, suprematizmo pagrindimu. Be to, M. Šagalas įsitraukė į egzistuojantį laikraščių diskursą, kalbėjosi su proletarais proletarų kalba, K. Malevičius ignoravo ne tik savo atradimų suvokimo prieinamumą, bet ir akivaizdžias politines grėsmes, susijusias, pavyzdžiui, su baltos spalvos sudievinimu ir suabsoliutinimu, kai vyko pilietinis karas su baltagvardiečiais.


^ Antra dalis. Vitebsko specializuoti laikraščiai ir žurnalai apie Vitebsko meninį avangardą.

1918-1920 metų Vitebsko ypatumas yra tai, kad pagrindinė polemikos dalis apie Liaudies dailės mokyklos ir meno grupių, dirbusių mieste, veiklą išliko ne specializuotoje, bet kasdieninėje (visuomeninėje politinėje) miesto spaudoje – ženklas, kad futurizmas buvo suvokiamas labiau kaip politinis reiškinys negu meninis.

1918-1922 metų Vitebsko specializuotiems [švietimo kultūros ir meno klausimais] leidiniams priskiriame šiuos: žurnalai: „Искусство“, „Белорусский этнограф“, „Записки Витебского пролетарского университета культуры“, „Школа и революция“; laikraščiai „Просвещение и культура“ ir „Юный творец“.

Dauguma šių leidinių teikė pirmenybę nušviesti seniai išgvildentus klausimus negu atspindėti idėjų kunkuliavimą futuristinių grupių viduje. Tokio elgesio viena iš priežasčių buvo susijusi su tam tikru sutrikimu ir tinkamos kritinės kalbos paieškomis, kad galėtų adekvačiai reaguoti į „Vitebsko mokyklos“ fenomenologiją.

Labiausiai dalykiški straipsniai apie naujosios dailės problemas publikuoti specializuotoje spaudoje priklauso pačių dailininkų plunksnai. Dailininko M. Kunino straipsnyje, išspausdintame žurnale „Искусствo“ ypač dalykiškai išnagrinėtas suprematizmas, kritikuojant K. Malevičiaus erdvių evoliuciją kaip „priedą“, sau pritaikomumo ieškojimą. Tame pačiame žurnale buvo publikuotas teorinis K. Malevičiaus straipsnis, aiškinantis paties dailininko požiūrius į geometrinių figūrų gyvenimą plokštumoje, papildomą ekonomijos elementą, skiriantį suprematizmą nuo fovizmo ir kubizmo bei kitų.

Specializuoti laikraščiai ir žurnalai buvo dviejų antagonistinių dailininkų grupių mieste polemikos instrumentu – M. Šagalo ir K. Malevičiaus pasekėjų. Be to, žurnalas „Искусство“ nušviečia konfliktą pariteto pagrindu, suteikdamas visoms pusėms galimybę pasisakyti ir kritikuoti, „Школа и революция“ и „Просвещение и культура“ labiau simpatizuoja M. Šagalui.

Vienintelis nepalaužiamas autoritetas dailėtyros spaudoje buvo J. Penas. Per visą tiriamą laikotarpį pasirodė tik viena kritinė žinutė jo adresu – „Pirmoji ataskaitinė paroda dailės mokykloje“ (1919 m. “Просвещении и культуре“). Žinutėje buvo kritikuojamas ne pats J. Penas, o jo mokiniai. Straipsnį parašė autorius ką tik atvykęs iš Sankt Peterburgo ir dar nesusipažinęs su vietinių autoritetų sistema. Visi kiti straipsniai apie J. Peną buvo giriamojo pobūdžio, nepriklausomai nuo to, kas juos parašė.

J. Penas buvo dailininkas, kuris mažiausiai kėlė klausimų, aktualių M. Šagalo ir K. Malevičiaus grupei. Jis neeksperimentavo revoliucinės dailės srityje, nekūrė nuosavos spalvų semantikos, o buvo klasikinis reprezentuojamosios dailės atstovas. Tas faktas, kad specializuota miesto spauda būtent jį išrinko autoritetu, leidžia daryti išvadą apie tai, kad naujosios dailės krypčių plėtra 1918-1920 metais Vitebske vyko įsitvirtinusios realistinės mokyklos autoriteto fone.





Скачать 420,37 Kb.
оставить комментарий
страница1/3
Дата05.11.2011
Размер420,37 Kb.
ТипДокументы, Образовательные материалы
Добавить документ в свой блог или на сайт

страницы:   1   2   3
Ваша оценка этого документа будет первой.
Ваша оценка:
Разместите кнопку на своём сайте или блоге:
rudocs.exdat.com

Загрузка...
База данных защищена авторским правом ©exdat 2000-2017
При копировании материала укажите ссылку
обратиться к администрации
Анализ
Справочники
Сценарии
Рефераты
Курсовые работы
Авторефераты
Программы
Методички
Документы
Понятия

опубликовать
Документы

наверх